Jei pasakytume, kad Druskininkų mineraliniai šaltiniai sukūrė Druskininkų kurortą, tai būtų tiesa. Ir mūsų dienomis mes galime gėrėtis iš akmeninio bareljefo ramiai ištekančiu “Grožio” šaltiniu panemunėj, o šaltinių “Dzūkija” ir “Druskininkai” mineralinį vandenį ragauti Druskininkų gydykloje.
Kadaise Druskininkų kaimelio mineraliniai vandenys tekėjo šaltiniais į Nemuną vandeninguose pievuose ir krumynuose kur šiuo metu įsikūręs Gydyklų parkas.
Kiek yra žinoma, jau XVIII a. buvo tiriamos šių šaltinių savybės, tačiau įtakingiausi kurorto plėtrai ir miestelio atsiradimui buvo profesoriaus I. Fonbergo tiriamieji darbai. 1835 metais savo pranešime jis pažymėjo kad net 5 Druskininkų mineralinių šaltinių vanduo tinkamas gerti.
1840 m. Druskininkų šaltiniai buvo pavadinti raidėmis, pradedant nuo A iki M.
1861 m. Druskininkuose užfiksuoti 9 mineraliniai šaltiniai. 1884 m. buvo net 16 mineralinių šaltinių, o dar vienas buvo jų visų rezervuaru – jungtiniu šaltiniu. 1908 metais veikė net 19 šaltinių, tačiau tik kelių mineralinis vanduo buvo tinkamas gydymo tikslams. Vėliau, vieni šaltiniai išnyko, kiti atsiverdavo savaime arba atlikus gręžinius. Keitėsi jų vieta ir pavadinimai. Stipresnės sudėties mineralinis vanduo atsirado tik po I Pasaulinio karo atlikus sudėtingesnius gręžinius. Tuo metu keli šių gręžinių šaltiniai buvo pavadinti : “Maršalas” ir “Vytautas”. 1937 metais žymiausi kurorto šaltiniai buvo pavadinti: “Birutės”, “Undinės”, "Aušros vartų”, “Vytauto”, “J. Pilsudskio” vardais.
Sovietmečiu buvo 5 mineraliai šaltiniai.
Šiuo metu kaip minėta, plačiau naudojamas dviejų stipresnės koncentracijos šaltinių vanduo.
Parengė: V. Voroninas. Pagal ir plačiau :
E.Gineitienė. Iš kurortinio gydymo Druskininkuose raidos iki tarybinio laikotarpio.
