Reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose.
Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną.
Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkos) ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV–XV a., liekanas.
1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai (autorius L. Pocius ). Kalno papėdėje – skulptorės K. Tulienės skulptūra „Tau, Birute“ (1965 m.).
1300 – 1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti. Stebykla buvo sudaryta iš vienuolikos stulpelių, išdėstytų ant pasagos formos pylimo. Stulpeliai padėdavo senovės vaidiloms fiksuoti Saulės ir Mėnulio padėtis horizonte bei šešėlių kryptis Saulės tekos ir laidos metu išskirtinėmis kalendorinėmis datomis.
1413 m. didysis kunigaikštis Vytautas įveda krikščionybę Žemaitijoje ir pagoniškosios stebyklos bei kiti kulto objektai sunaikinami.
Vieta: Palangos botanikos parke.
